Istorija

„Mačiau, kaip vyną gamino mano senelis. Ne iš Kidulių krašto kilęs, gyvenęs netoli Kazlų Rūdos, Marijampolės apskrityje. Ne tik mačiau, bet ir būdamas vaikas jam padėdavau. Mane itin žavėjo giminių susiėjimai, atlaidai, ypač talkos, javapjūtė, bulvių kasimas, kur dalyvaudavo didelis ratas žmonių ir ypač artimų, kur kiekvienas gaudavo paragauti po vyno taurę. Senelis sakydavo: „Turiu pasekėją, kuris mano tradicijas pratęs”, – šypsosi Juozas. – Man tie jo žodžiai tada labai įstrigo.”

Juozas Vilkenis  prisimena, jog pats vyną pradėjo gaminti maždaug 1975 metais. Iš senelio Juozas perėmė du skirtingus vyno gamybos receptus. Vienas jų, raudonas, gaminamas iš šešių miško ir sodo uogų – mėlynių, spanguolių, aviečių, vyšnių ir dviejų rūšių serbentų.  Baltas vynas – iš pienių žiedų.  Pastarasis, Vilkenių gamybos „arkliukas”, kuriam abejingų nelieka.

„Priklausau vyndarių asociacijai, ir visi jie teigia, kad pienė, kaip ir visos kitos žolės, yra silosas, tad gero vyno iš jų negali būti. O aš tai paneigiu. Tai yra geras, išskirtinai skanus vynas. Senelis taip pat tokį darydavo. Pagaminti tokiam vynui reikalingi tik pienių žiedai, surinkti tam tikru laiku. Pavėluosi, ir žiedai pavirs pūku, o tada pienių vyno nebebus,” – pasakoja kidulietis, prie senolių išmintų takų sugrįžęs po daugelį metų trukusių eksperimentų.